Pirmo gavėnios sekmadienio tema – nepaprastas piktosios dvasios „gerumas“ ir „dosnumas“. Dar daugiau. Turime pripažinti, kad piktoji dvasia gundo nuo mažutėlių iki pačių aukščiausių dvasios „maršalų“ Dievo karalystėje, neišskiriant nė paties Jėzaus.
Taip, dažniausiai piktoji dvasia tarsi žaidžia su žmogumi, kuris, jei to greit neatpažįsta, tampa lengvu grobiu ir maloniu piktosios kėslų žaisliuku.
Ką gi pirmo gavėnios sekmadienio Evangelijoje Jėzui ir mums siūlo piktoji dvasia?
„Nagi, žmogau, juk tavo valioj panaikinti pasaulyje skurdą, vargą ir neteisybę. Kelk revoliucijas, sąmyšius ir prievartą – tikslas tikrai pateisins priemones. Aš nuolat tave lydėsiu ir būsiu šalia tavęs.“ Deja...
„Vardan svaiginančios karjeros ir piktosios dvasios pažadų apie savo santykį su Dievu niekuomet neprasitark net artimiausiam šeimos nariui. Būk madingai šaltas ir drungnas savo tikėjime. Būk Dievo gerbėjas, bet niekuomet – sekėjas. Gyvenk taip, kad niekas negalėtų net įtarti, jog tiki Dievu ir amžinuoju gyvenimu. Būk vienas iš beveidės minios. Ten saugiausia tavo vieta“, – tarsi toliau suokia mums piktoji. Deja...
Ir dar. „Jeigu tau šiandien yra pats jaunystės metas, nepraleisk progos. Svaiginkis, klubinėk, naktis leisk be rūpesčių alkoholio ir narkotikų audroje. Būtinai paryčiais vairuok automobilį apdujęs ir ne vienas. Nuotykis tikrai tau garantuotas. Skubėk pasiimti viską iš gyvenimo kaip galima greičiau. Neklausk, kokia to kaina ir vertė. Tiesiog kąsk greičiau tą gėrio ir blogio pažinimo obuolį. Čia autoritetų ir žinovų tau nereikia. Tu turi pats sužinoti savo gyvenimo kainą.“ Apie tų šėtoniškųjų gundymų padarinius kasdien mums trimituoja įvairiausi medijos šaltiniai. Deja...
Gavėnios metas – tai laikas, kai galime įsiklausyti į savo krikščioniškąją prigimtį, kurioje įrašyta dekalogiškoji moralė ir atsakymai kiekvienam iš mūsų, jei norime savo gyvenimu išpildyti Dievo valią. Pirmiausia turime atminti, kad „Žmogus gyvas ne viena duona“ (Lk 4,4). Antra – „Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir jam vienam tetarnauk!“ (Lk 4, 8). Ir trečia, reikia valios ir ryžto ir mums, užkluptiems piktosios dvasios kerų bei žabangų, ištarti kaip Jėzus: „Negundyk Viešpaties, savo Dievo!“ (Lk 4, 12).
Kuriuo keliu pasuksi – maldos, tikėjimo, nuolankumo ir kantraus darbo su savimi, kad tavo siela taptų ne kenčiančio, bet besišypsančio Jėzaus buveine ar, deja, tuščių pažadų keliu?
Gavėnios metas kviečia rinktis.
Kun. Egidijus ARNAŠIUS
Airija
